Nuotolinis darbas: ar viską žinome?

Lietuvos Respublikos Vyriausybei visoje šalyje paskelbus karantiną, darbdaviams rekomenduojama organizuoti darbą nuotoliniu būdu. Taigi artimiausias dvi savaites daugeliui darbuotojų ir darbdavių teks išbandyti šį darbo būdą ir prie jo prisitaikyti.

Nuotolinis darbas nėra naujovė ir iki šiol buvo plačiai taikomas tam tikrose ekonominės veiklos srityse (pvz., informacinių technologijų įmonėse). Šiomis dienomis koronaviruso grėsmių akivaizdoje nuotolinis darbas tampa būtina ir neišvengiama priemone daugumai darbdavių, kurių veiklos pobūdis darbuotojams bent kiek leidžia dirbti per nuotolį.

Įvertinus esamą nuotolinio darbo teisinį reguliavimą, tenka konstatuoti, kad jis netinka esant pandemijai ir kitoms ekstremaliosioms situacijoms. Darbo kodekse nustatyta, kad dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu. Vadinasi, šiandien Darbo kodekse tiesiogiai nenumatoma darbdavio teisė vienašališkai nurodyti visiems darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu, nors tokią darbdavio teisę gali lemti darbdavio pareiga tinkamai organizuoti darbą ir užtikrinti saugias darbo sąlygas.

Tiesa, Seimas skubos tvarka pataisė Darbo kodeksą suteikdamas darbdaviams teisę siūlyti darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu, jeigu šių sveikata kelia grėsmę kitiems darbuotojams, o jei nesutinkama su pasiūlymu – nušalinti nuo darbo.

Problemų kelia papildomos darbdavio pareigos, atsirandančios skiriant darbuotojams nuotolinį darbą. Pagal esamas Darbuotojų sveikatos ir saugos įstatymo nuostatas, darbuotojams, dirbantiems nuotolinį darbą, sudaromos tokios pat saugos ir sveikatos sąlygos, kaip ir kitiems įmonės darbuotojams. Be to, būtent darbdavys kiekvienam darbuotojui privalo užtikrinti saugias ir sveikatai nekenksmingas sąlygas.

Kyla klausimas, kaip darbdaviai turi vykdyti šią pareigą, ypač tais atvejais, kai nuotolinis darbas ekstremaliosios situacijos sąlygomis (esant viruso COVID-19 plitimo grėsmei) skubos tvarka skiriamas visai komandai, t. y. dideliam darbuotojų skaičiui, o darbuotojų nuotolinio darbo ir buvimo vietos yra skirtingos. Tokiu atveju darbdaviui atsiranda pareiga užtikrinti nuotolinių darbo vietų saugumą ir vertinti su nuotoliniu darbu susijusias profesines rizikas. Kai darbuotojo nuotolinio darbo vieta nėra žinoma (darbuotojas dirba savo pasirinktoje vietoje), darbdavys privalo inicijuoti nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų mokymus, kad būtų įvertinta profesinė rizika. Be to, darbdavys privalo organizuoti darbuotojams mokymus, kaip dirbant nuotoliniu būdu naudotis suteiktomis darbo priemonėmis.

Vis dėlto nuotolinės darbo vietos saugumas – ne vienintelis darbdavio rūpestis. Darbdaviai taip pat privalo kontroliuoti, kaip nuotoliniu būdu dirbantys darbuotojai laikosi maksimalaus darbo laiko ir minimalaus poilsio laiko reikalavimų. Dirbdami nuotoliniu būdu darbuotojai savo darbo laiką skirsto savo nuožiūra, bet atsakomybė už darbo ir poilsio laiko reikalavimų nesilaikymą tenka darbdaviui, o ne darbuotojams. Todėl darbuotojus svarbu instruktuoti dėl darbo ir poilsio laiko trukmės ir nustatyti aiškią ir skaidrią nuotolinio darbo laiko apskaitos tvarką.

Akivaizdu, kad, esant ypatingai pandemijos situacijai, šios darbdavio pareigos sukuria perteklinę administracinę naštą įmonėms, kurios reaguodamos į greitai besikeičiančias verslo sąlygas turi užtikrinti savo veiklos tęstinumą.

Kitų Europos Sąjungos valstybių įstatymai nuotolinį darbą reglamentuoja išsamiau – tai reiškia mažiau spragų ir perteklinių pareigų darbdaviams. Antai Lenkijos darbo kodekse nustatytos aiškios išimtys, kai, darbuotojui dirbant nuotoliniu būdu iš namų, darbdavys neturi pareigos rūpintis to darbuotojo darbo patalpų saugumu ir higiena. Prancūzijos darbo kodekse nuotolinis darbas esant nepaprastoms aplinkybėms arba epidemijos grėsmei išskiriamas kaip ypatinga (būtina) darbo organizavimo forma, kuriai nustatyti darbuotojų sutikimas nėra būtinas.

Rekomendacijos darbdaviams dėl nuotolinio darbo:

1. Susitarti ir raštu nustatyti, kaip ir iš kur bus atliekamas nuotolinis darbas.
2. Nustatyti skaidrią nuotolinio darbo laiko apskaitos sistemą ir supažindinti darbuotojus su darbo ir poilsio laiko reikalavimais.
3. Susitarti ir raštu nustatyti suteiktų darbo priemonių naudojimo taisykles.
4. Susitarti ir raštu nustatyti su nuotoliniu darbu susijusių išlaidų (darbo vietos įrengimo, ryšio priemonių, elektros energijos, asmeninės įrangos naudojimo darbo tikslais ir kt.) kompensavimo tvarką.
5. Įvertinti su nuotoliniu darbu susijusią profesinę riziką ir papildomai instruktuoti darbuotojus dėl saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi dirbant nuotoliniu būdu.