30 kovo, 2020
Lietuvoje ir visame pasaulyje paskelbtas karantinas ir nežinomybė dėl ateities stipriai paveikė visą pasaulio ekonomiką. Išimtimi netapo ir finansų sektorius, kuriame šiuo metu labai daug neapibrėžtumo, todėl tiek paskolas teikiantiems bankams, tiek privatiems skolintojams kyla pagrįstų abejonių teikiant paskolas šiuo laikotarpiu.
Advokatų bendrijos „CEE Attorneys“ teisininkė Agnė Jakštaitė teigia, kad šiuo metu sudarant paskolos sutartis ir net prieš jas sudarant labai svarbu įvertinti visas galimas rizikas.
Įvertinkite būsimo skolininko galimybės vykdyti įsipareigojimus
„Esant ikisutartiniams santykiams, kai tarp jūsų ir būsimo skolininko dar nėra sudarytas teisinis susitarimas, rekomenduotina įvertinti jo galimybes vykdyti numatomą susitarimą. Priklausomai nuo sektoriaus, kuriame skolininkas veikia, karantinas Lietuvoje gali daryti esminę neigiamą įtaką jo pinigų srautams. Tai ypač aktualu skolininkams, kurių veikla susijusi su šiuo metu draudžiamos srities veikla – fizine prekyba, išskyrus maisto prekių prekybą, grožio paslaugomis, turizmu ir pan. Skolininkas jau netolimoje ateityje gali nepajėgti vykdyti savo įsipareigojimų pagal numatomą susitarimą“, – sako A. Jakštaitė.
Teisininkė visiems kreditoriams šiuo metu rekomenduoja prieš suteikiant bet kokią paskolą surinkti visą prieinamą informaciją apie skolininko veiklą ir kokias pasekmes Lietuvoje įvestas karantinas jau sukėlė jo pinigų srautams.
„Įmonėms taip pat rekomenduojame pasvarstyti apie alternatyvius reikalavimus prievolių įvykdymui užtikrinti – tai gali būti ir turto įkeitimas, ir kita“, – teigia teisininkė.
Problemų gali kilti ir kreditoriams
Teisininkė pastebi, kad kai susitarimas dėl paskolos jau sudarytas, bet lėšos dar neišmokėtos, svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar karantino Lietuvoje paskelbimas, kaip force majeure aplinkybės, nustatytos Civilinio kodekso (CK) 6.212 straipsnyje, apsunkina jūsų, kaip kreditoriaus, galimybes vykdyti sudarytą susitarimą (pavyzdžiui, sandorį finansuoja bankas, kuris dėl valstybėje įvestų ribojimų laikinai neteikia tam tikrų paslaugų).
„Paprastai force majeure aplinkybėmis remiasi skolininkai, prašydami kreditorių atidėti prievolių vykdymo terminus, bet tos pačios nuostatos galioja ir kreditoriams, tad jeigu esama situacija neigiamai veikia jų, kaip kreditorių, veiklą, rekomenduotina imtis papildomų priemonių: pranešti apie force majeure aplinkybes ir negalėjimą vykdyti sutarties nustatyta tvarka ir terminais arba susitarti dėl vėlesnių sutarties vykdymo terminų“, – sako A. Jakštaitė.
Tokioje situacijoje itin svarbu atkreipti dėmesį, kad visiems skolininkams ir kreditoriams COVID-19 pandemija ar valstybėje įvestas karantinas patys savaime nereiškia force majeure aplinkybių. Force majeure aplinkybių buvimas vertinamas konkretaus asmens, sudariusio konkrečią sutartį, atveju. Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog konkrečiam subjektui vykdant sutartį būtų pripažintos force majeure aplinkybės, būtina visų šių sąlygų visuma:
- tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti;
- dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti;
- asmuo, neįvykdęs sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio;
- asmuo nebuvo prisiėmęs tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos.
„Kai šiandien situacija yra tokia neapibrėžta, galima net pagalvoti ir apie sutarties nutraukimą – galbūt tai būtų naudinga tiek kreditoriui, tiek ir pačiam skolininkui, kurio finansuojama veikla dėl karantino yra nevykdoma. Ir reikia nepamiršti, kad bet kuriuo atveju, esant force majeure aplinkybėms, jūs turite teisę atidėti sutarties vykdymą tiek, kiek trunka šios aplinkybės, – kitos šalies sutikimo dėl to nereikia ir už sutarties nevykdymą esant šioms aplinkybėms negali būti taikoma sutartyje nustatyta atsakomybė“, – pasakoja „CEE Attorneys“ teisininkė A. Jakštaitė.
Ar galima prašyti įvykdyti įsipareigojimus anksčiau termino?
Teisininkė sako, kad, esant dabartinei situacijai, labai tikėtina, jog sunkumų patiriantys skolininkai gali kreiptis į kreditorių su prašymu arba keisti sutarties sąlygas pagal CK 6.204 straipsnį, arba kitaip atidėti mokėjimus. Vis dėlto A. Jakštaitė primena, kad net ir Lietuvoje esant karantinui visi sutarčių pakeitimai turi būti tvirtinami abiejų šalių.
„Bet koks sutarties sąlygų keitimas galimas tik sutikus visoms tos sutarties šalims, todėl net ir šalyje esant nepaprastajai padėčiai neprivalote sutikti su sutarties sąlygų keitimu, jei tai neatitinka jūsų, kaip kreditoriaus, interesų“, – teigia A. Jakštaitė.
„Kita vertus, sutartinių įsipareigojimų nevykdymas dėl force majeure aplinkybių galimas nepriklausomai nuo jūsų, kaip kreditoriaus, interesų. Šiuo atveju svarbu dar kartą pabrėžti, kad šalis, norinti pasinaudoti force majeure aplinkybėmis, turi įrodyti, kad nėra jokio kito būdo įvykdyti įsipareigojimus ir kad ji ėmėsi visų reikalingų priemonių, siekdama juos įvykdyti“, – teigia A. Jakštaitė.
Teisininkė sako, kad kitos šalies pranešimą dėl sutartinių prievolių nevykdymo esant force majeure aplinkybėms gavusiems kreditoriams reikėtų dar kartą nuodugniai peržiūrėti pasirašytos sutarties sąlygas – ar yra įtrauktos nuostatos dėl force majeure atvejų: „Galbūt yra nustatytas maksimalus force majeure laikotarpis, kuriam pasibaigus turite teisę nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti skolą prieš terminą.“
„Su skolininku taip pat galima apsvarstyti alternatyvius ir papildomus prievolių užtikrinimo būdus arba keisti sutartį nustatant, kad skolininkas negali remtis force majeure aplinkybėmis ilgiau nei, pavyzdžiui, 6 mėnesius. Tokia praktika dažnai taikoma Lietuvos bankų, o šiuo atveju gali pasitarnauti kaip papildoma apsauga kreditoriams, siekiantiems gautinų lėšų užtikrinimo“, – sako teisininkė.
